Melo trumpos kojos.

Vienas iš atvejų, kaip vaikai netikėtai gali papasakoti tai, ką jų tėvai nuožmiai slepia…

Viename Lietuvos miesteliūkštyje gyvena Sigis (vardas pakeistas). Kartu su žmona, sergančia motina ir savo vaikais: dviem sūnumis ir dukra. Vaikų amžius nuo 4 iki 9 metų. Jie ir papasakojo apie savo gyvenimo sąlygas ( apie tėvų gyvenimą jie bijotų prasitarti ) .

Butas trijų kambarių, tačiau tik dėl šiems vieniems suaugusiems žmonėms  žinomų  priežasčių (vargu ar tai jau taupymas) du kambariai užrakinti, jų langai užklijuoti popieriais ir naudojami kaip sandėliai. Jau seniai nemokami jokie komunaliniai mokesčiai[1] ir už skolas keli metai atjungta elektra. Visi žmonės šiuose namuose gyvena nesuprasi kaip viename kambaryje.

Kambaryje yra tik penkios lovos (tiksliau vietos miegojimui) ir sūpuoklės – čiuožynės. Daugiau nieko – nei žaislų (mašinėlių, lėlyčių ir t.t.), nei knygų, nei pieštukų, piešimo sąsiuvinių…[2]

Dar koridoriuje pririštas grandine laikomas didelis šuo, o tame pačiame viename kambaryje gyvena kelios katės, keli triušiai ir keletas pelyčių (skirtingų vaikų  duomenys skirtingi: peliukų nuo vieno iki trijų, o katės tai dvi, tai visai nėra…).

Dėl tiek gyvūnų namuose turėtų, paprastai tariant, smirdėti. Ir smirdi (taip sako ir kaimynai). Labai, tačiau ne dėl šių gyvūnų. Pats Sigis iš namų niekur neišeina, tikriausiai dėl didelio svorio  (vaikai išplėtę rankytes į šonus rodo, koks jų tėtis). Vonioje maudytis jis negali – tiesiog negali įlipti. Maudosi stovėdamas šalia vonios (tiksliau pilamas vanduo ant kūno). Vanduo liejasi ant grindų, todėl nuolat bėga per sienas apačion ant laidų (kaimynai nuolat dėl to pergyvena). Tačiau niekas nieko negali padaryti, nes jie nieko neįsileidžia į savo namus. Į namus negali patekti joks pašalinis asmuo (nebūna čia vaikų draugų, mokytojų, giminaičių, socialiniai darbuotojai taip pat neįleidžiami).

Kaip Sigis netelpa į vonią, taip jis greičiausiai netelpa ir į tualetą. Todėl jis gamtinius reikalus atlieka į jam pakišamą dubenį. Tame pačiame kambaryje, kur ir visi (vaikai  išeina į balkoną ant kibiro, nes tualetas, anot vaikų, “kartais” užsikimšęs). Be to jam, matyt, sunku ir kiekvieną kartą nusimovinėti kelnes, tad greičiausiai dėl savo patogumo (ar dėl pinigų stygiaus apatinėms kelnėms) jis jų tiesiog išvis nedėvi. Jokių.

Netaupoma tik mobiliems telefonams: šeimos nariai, net ir vaikai, turi po savo telefoną, na, o jeigu kas nors (žmona ar vaikas) išeina iš namų ar į mokyklą (8 ir 9 metų vaikai yra šiek tiek mėginę lankyti mokyklą, bet šiuo metu jie ten nebeina…), tai telefonas privalo būti ne tik pakrautas ir įjungtas, bet ir nuolatiniame “ryšyje”, kad Sigis galėtų nuolat patarinėti žmonai (nes ji jau senokai nebeturi “savo galvos” ir nuomonės), kontroliuoti kas kalbama, ką veikdavo vaikai per pamoką (net ir mokytojams prašant  vaikų mobilūs  telefonai nebuvo išjungiami per pamokas – tėvas turi girdėti). Bet dabar vaikai tiesiog  niekur iš namų nebeišeina (“nenori” eiti į mokyklą), todėl šios problemos iš vis neliko.

Šių vaikų tėvai apskritai čia jokių problemų nemato…

Iš tiesų, tai jau mažų mažiausiai nuo 2008 metų kaimynams, tikrinančioms institucijoms ir kt. kilo “įtarimų”, kad su šia šeima “gali būti” “kažkas ne taip”. Tik dabar susigriebta, kad situacija yra rimta ir dėl vaikų būtina kažką pradėti daryti.

Čia išgalvotas tik vaikų tėvo vardas. Tai vyksta Lietuvoje šiomis, o ne Viduramžio dienomis…



[1] Kol bute gyvena šeima su vaikais bijoti nėra ko – neiškeldins.

[2] Toks įspūdis, kad vaikai tokių dalykų visai nėra matę savo namuose, todėl  tuo visiškai nesidomi ir atvykę kitur (atsisako žaisti žaislais, dėlioti dėlionę).

Share

Komentaras bus šalinamas, jeigu naudojami necenzūriniai žodžiai, vulgarūs, skatinantys smurtą, grasinantys, įžeidžiantys, nerišlūs išsireiškimai.
Pagarbiai,
Administratorius.