Nerimo šaknys

Nerimas2.pdfMano nuomone, pokalbių apie nemalonias emocines būsenas niekada nebus per daug. Psichologų ir psichiatrų praktikoje nerimo ir panikos sutrikimai yra vieni sudėtigesnių ir neaiškesnių. Psichologinio nerimo priežastis nėra itin paprasta nustatyti, o pašalinti – juo labiau. Kaip ir bet kokie kiti žmogaus organizme vykstantys pokyčiai, nerimo simptomai turi konkrečią priežastį. Pavyzdžiui, skausmas reiškia, kad tam tikroje kūno vietoje vyksta pasikeitimai, į kuriuos derėtų nedelsiant atkreipti dėmesį. Nors tai nemalonus pojūtis, bet organizmui jis naudingas. Kai kurios ligos, pavyzdžiui, onkologinės, nebūtų tokios klastingos, jei nuo pat pradžių būtų siunčiami aiškūs skausmo signalai.

Tas pats pasakytina apie nerimą ar panikos priepuolius. Šie reiškiniai tėra išorinė kūno išraiška, būdinga vykstant tam tikriems vidiniams organizmo pokyčiams. Deja, neretai sunku įvardyti pokyčius, dėl kurių sustiprėja nerimas ar ištinka panikos priepuolis. Tiek nerimo priežastys, tiek jo išraiškos būna įvairios. Žmogus gali jausti didelį silpnumą, dažną ir stiprų širdies plakimą, taip pat gali svaigti galva, tirpti galūnės, prakaituoti ir drebėti rankos, tačiau šie požymiai būdingi vykstant ne tik psichologiniams, bet ir somatiniams pokyčiams. Be to, žmogų kamuoja nuolat galvoje besisukančios nemalonios mintys, kurių sunku atsikratyti sustiprėjus nerimui ar ištikus panikos priepuoliui.
Taigi nerimo sutrikimas už kitus negalavimus sudėtingesnis dėl to, kad jo pagrindas gali būti tiek psi-chologinis, tiek somatinis. Atsižvelgiant į sutrikimo priežastis, kartais reikia gydyti fizinius negalavimus, o kartais daugiau dėmesio derėtų skirti psichologiniams dalykams. Dažnai psichinė būklė pagerėja susidorojus su sunkumais, baimėmis, netektimis, t. y. tais dalykais, kurie ir sukėlė šiuos jutimus. Bet, kaip minėjau, organizmas yra vientisa sistema, todėl priežastis dažnai gerokai efektyviau surandama ir įveikiama bendradarbiaujant bent keliems specialistams.
Žmogaus psichiką itin veikia ne tik esamos mintys ir sprendimai, bet ir ankstesni išgyvenimai. Ne iki galo ar ne itin sėkmingai išgyventos patirtys gali turėti įtakos dabartinei žmogaus savijautai. Vartojant vaistus būklė kartais laikinai, o kartais ir ilgam pagerėja, tačiau pasąmonė yra tokia galinga, kad neieškant gilesnių psichologinių priežasčių ir (ar)nekeičiant savo mąstymo ar elgesio, žmogus ilgainiui gali grįžti į ankstesnę būseną.
Itin svabu gebėti susidoroti su skausmingais išgyvenimais ir preitimi. Pastarąją būtina suvokti ir išgyventi taip, kad nebeveiktų dabartinio gyvenimo, santykių ir savijautos. Visai neseniai perskaičiau gražią mintį: „Būkime laimingi dabar, nebedejuokime dėl to, kas buvo.“ Žmogus gali būti laimingas tik esamu momentu, kai jo neslegia kiti rūpesčiai ir praeities išgyvenimai. Nėra tokios burtų lazdelės, kuria mostelėjus viskas akimirksniu pasikeistų. Taigi būtina iki galo išgyventi ankstesnius jausmus ir emocijas (ypač skausmingas), įveikti sunkumus, išsiaiškinti simptomus (kūno
kalbą). Svarbiausia į įvairius požymius reaguoti ir spręsti problemas. Apsimesdami, kad nuo šiol viskas bus gerai, bėdų neišvengsime, ypač tuo atveju, jei velkasi sunkumų šleifas iš praeities.

Spausdinta: Sveikatos langas, 2015/10

Share

Komentaras bus šalinamas, jeigu naudojami necenzūriniai žodžiai, vulgarūs, skatinantys smurtą, grasinantys, įžeidžiantys, nerišlūs išsireiškimai.
Pagarbiai,
Administratorius.