Psichotraumuojančių (streso sukeltų) faktorių įtaka moterų impulsyviam ir agresyviam nusikalstamam elgesiui

Pagrindinis tyrimo siekis – moterų agresyvaus nusikalstamo elgesio, kuomet buvo įvykdyti nusikaltimai kito asmens gyvybei ir sveikatai, dėsningumų, ryšio su psichotraumuojančiais faktoriais paieška. Taip pat siekiama analizuoti, kaip šie moterų įvykdyti impulsyvūs bei agresyvūs nusikalstami veiksmai susiję su asmenybės struktūra, psichikos sutrikimais bei kokią įtaką šiems sutrikimams pasireikšti turi asmeniui subjektyvūs psichotraumuojantys faktoriai (stresiniai, socialiniai, psichologiniai faktoriai: traumuojanti aplinka, besitęsiantys konfliktai ir kt.). Remiantis tyrimo rezultatais keliamos hipotezės apie moterų impulsyvaus ir agresyvaus nusikalstamo elgesio ypatumus, įvykdžiusių šiuos nusikaltimus moterų psichikos sutrikimus, jų asmenybių struktūros ypatumus; moterų impulsyvaus ir agresyvaus nusikalstamo elgesio bei psichotraumuojančių faktorių tarpusavio sąsajas. Tyrimui naudota 50 moterų, kurioms buvo atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje 2000-2004 metais po to, kai jos įvykdė nusikalstamus veiksmus (kūno sužalojimus, nužudymus), ekspertizių dokumentacija.

ĮVADAS

Psichotraumuojantis stresinių, socialinių, psichologinių faktorių poveikis asmenybės reagavimui iš esmės galimas jiems sutapus su psichogenine asmenybės reagavimo struktūra. Nestiprus stresas skatina mobilizuotis. Besikartojantis stresas linkęs kauptis ir gali tapti traumuojančiu. Paprastai situaciją apsunkina ir įtaką elgesiui bei sprendimams turi kelių psichotraumuojančių faktorių kombinacija. Šiuolaikinis sisteminis požiūris į agresyvų – impulsyvų elgesį, apskritai į agresiją leidžia minėtus įvykdytus agresyvius nusikaltimus diferencijuoti principu pagal lytį, todėl tyrimui pasirinktos tik moterys.

Vertinant moterų įvykdytą agresyvų nusikalstamą veiksmą, svarbu asmenybės sutrikimo gilumo bei šių sutrikimų stabilumo, pažintinių funkcijų, laikinų dekompensacijos būsenų psichiatrinis įvertinimas. Taip pat svarbu suprasti, analizuoti, kiek tam tikroje konkrečiam asmeniui (šiuo atveju – moteriai) psichotraumuojančioje situacijoje psichikos anomalija (sutrikimas) nulėmė asmens agresyvių veiksmų motyvaciją vykdant nusikalstamą veiką.

Darbo tikslas – išanalizuoti moterų, įvykdžiusių impulsyvius ir agresyvius nusikalstamus veiksmus prieš kito asmens gyvybę ir sveikatą, psichikos ypatumus, sutrikimus, ieškoti ryšio tarp jų minėto impulsyvaus ir agresyvaus nusikalstamo elgesio bei psichotraumuojan-čios aplinkos; analizuoti, ar turi įtakos impulsyviems ir agresyviems veiksmams pasireikšti subjektyviai psichotraumuojantys faktoriai. Šiame darbe psichotraumuojančiais faktoriais laikomi visi stresiniai, socialiniai, psichologiniai faktoriai: traumuojanti aplinka, besitęsiantys konfliktai ir kt. faktoriai, kuriuos tirtos moterys pačios išskyrė, kaip joms turėjusius didelę subjektyvią psichotraumuojančią reikšmę.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA

Tyrimo objektu pasirinktos moterys, įvykdžiusios nusikalstamus impulsyvius, agresyvius veiksmus prieš kito asmens sveikatą ir gyvybę (kūno sužalojimus, nužudymus). Analizuota atsitiktiniu būdu pasirinktų 50 moterų, kurioms buvo atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės 2000-2004 metais Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie SAM, po įvykdytų minėto pobūdžio nusikaltimų, ekspertizių dokumentacija. Šiuos nusikaltimus įvykdžiusių moterų amžiaus ribos buvo nuo 21 iki 40 metų. Tyrimo metodas – reikiamų duomenų gavimas iš ekspertinės dokumentacijos, baudžiamųjų bylų dokumentacijos, remiantis vienu specialiu klausimynu visoms tiriamosioms.

REZULTATAI

Tyrimo metu nustatyta, kad 65 proc. moterų įvykdytų agresyvių nusikaltimų (kūno sužalojimų, nužudymų) atvejais tęsdavosi stresinis, konfliktinis tarpusavio santykių su nukentėjusiuoju ar nukentėjusiąją periodas; agresyvios reagavimo formos šioms moterims pasireikšdavo ir anksčiau. 20 procentų šios grupės moterų dėl tokio pobūdžio agresyvių – impulsyvių nusikalstamų veiksmų buvo patraukiamos baudžiamojon atsakomybėn anksčiau.

Tiriant moteris, įvykdžiusias šio pobūdžio nusikaltimus, nustatyta, jog tarp jų vyrauja nusikaltimai, įvykdyti pačių artimiausių žmonių atžvilgiu, t.y. vaikų ir kitų jų šeimos narių (1 lentelė, 1 grafikas).

Statistinei analizei, remiantis nukentėjusiųjų, aukų nuo moterų agresyvaus elgesio, šioms moterims psicho-traumuojančiose bei neutraliose situacijose, procentiniu pasiskirstymu gautas koreliacijos koeficientas: 0,96. Gautas skaičius rodo, kad tarp minėtų analizuojamų faktorių (moterų agresyvaus ir impulsyvaus elgesio bei aplinkos) egzistuoja tiesioginis stiprus funkcinis ryšys (kadangi rezultatas artimas 1).

Tyrimo metu atkreiptas dėmesys į šioms moterims nustatytus psichikos sutrikimus, šių sutrikimų diagnozių procentinį pasiskirstymą. Remiantis psichikos sutrikimų, pasireiškiančių moterims jų nusikalstamos agresijos atvejais, neutralioje bei jas psichotraumuojančioje aplinkoje, procentiniu pasiskirstymu gautas koreliacijos koeficientas: 0,88 (2 lentelė). Tai taip pat rodo, kad tarp šių analizuojamų faktorių (psichikos sutrikimų, pasireiškiančių moterims jų nusikalstamos agresijos atvejais, neutralioje bei jas psichotraumuojančioje aplinkoje bei aplinkos) egzistuoja tiesioginis stiprus funkcinis ryšys (rezultatas taip pat artimas 1). Rezultatai gauti remiantis statistinės analizės metodu – koreliacine analize [7,8].

Gauti rezultatai rodo, jog specifiniai asmenybės sutrikimai yra vyraujantys psichikos sutrikimai, diagnozuojami moterims, įvykdžiusioms šio pobūdžio impulsyvius-agresyvius nusikalstamus veiksmus neutraliose situacijose (kuomet psichotraumuojančios aplinkos poveikio nėra) tarp psichikos sutrikimų ir jie sudaro 50 procentų visų šių sutrikimų. Ir jau 10 procentų mažiau 40 procentų moterų, įvykdžiusių šiuos veiksmus, diagnozuojami analogiški specifiniai asmenybės sutrikimai joms subjektyviai reikšmingose, psichotraumuojančiose situacijose.

Tyrimų rezultatai leidžia išskirti tokius dažniausiai pasitaikančius specifinius asmenybės sutrikimus. Tai emociškai nestabilūs asmenybės sutrikimai (ribinis ir impulsyvus tipai), histrioninis asmenybės sutrikimas, priklausomo tipo asmenybės tipas, šizoidinio tipo bei mišrus asmenybės sutrikimai. Tyrimo metu dažniausiai (32 proc. visų atvejų) kriminaliniai agresyvūs veiksmai, nusikaltimai prieš kito asmens sveikatą bei gyvybę dažniausiai buvo įvykdyti moterų, kurioms diagnozuotas specifinis asmenybės sutrikimas – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus variantas. Vaikų nužudymo atvejais vyravo moterys, ne tik turinčios specifinių asmenybės sutrikimų bei piktnaudžiaujančios alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis (45 proc. visų atvejų). Pastebėta, kad visoms šioms tiriamosioms būdingi tokie specifiniai asmenybės sutrikimo bruožai kaip egocentrizmas, demonstratyvumas, eksplozyvumas, polinkis į stresines ir psichogenines situacijas reaguoti nuotaikų svyravimais pagal disforinį tipą, bendra tokia asmenybės savybė, kaip padidėjęs jautrumas. Tyrimo metu gauti rezultatai rodo, kad depresinis sutrikimas buvo diagnozuotas tik 10 procentų įvykdžiusių šio pobūdžio nusikaltimus moterų.

Taip pat tyrimo metu domėtasi moterų, įvykdžiusių impulsyvius agresyvius veiksmus, nusikaltimus, ne tik asmenybės struktūra, bet ir šių moterų socialiniu statusu. 28 procentai tirtų moterų buvo bedarbės.

DISKUSIJA

Literatūros duomenimis, pastebėta, kad agresyviam ir impulsyviam elgesiui pasireikšti taip pat labai svarbios asmens savybės, vadinamos slopinančiomis agresyvumą savybėmis, bei faktoriai [4]. Jomis galima laikyti žmogaus vertybių sistemą, religinius įsitikinimus, teisinių normų supratimą. Taip pat slopinantiems impulsyvų agresyvų elgesį veiksniams priklauso tokie faktoriai kaip bausmės baimė, kaltės jausmas, empatija, priklausomybės poreikis, baimės jausmas; svarbūs gynybos mechanizmai, sušvelninantys psichotraumuojantį streso poveikį bei frustraciją. Alkoholis tarnauja savikontrolei, savikritikai savo elgesiui sumažinti arba dar tiksliau – agresiją slopinančių struktūrų poveikiui sumažinti [4].

Emocinė įtampa neleidžia tinkamai, adekvačiai reaguoti, todėl gali atsirasti įvairios motyvacijos pasitraukti iš situacijos, suicidiniai veiksmai. Kai asmenybinių gynybinių mechanizmų išsekimas sutampa su stresine ir asmenį psichotraumuojančia situacija, tai irgi nulemia agresyvų situacijos sprendimą [4]. Anot autorių J.Gunn, P.Taylor, lyginant su vyrais, moterų agresija daugiau yra nukreipta į save, o ne į aplinką, ir jei tarp vyrų dažnesnė yra instrumentinė agresija, tai tarp moterų vis dėlto – verbalinė [4]. Minėtų autorių nuomone, nė viena nusikaltimų rūšis taip aiškiai neiliustruoja asmens elgesio bei lyčių skirtumo kaip nužudymai. Moterys žudo 10 kartų rečiau nei vyrai (santykis 1:10) [4]. 1995 m. McCulloch akcentavo, kad asmens elgesiui bei nusikaltimui įvykdyti be psichopatologinio asmenybės charakterio didžiausią reikšmę turi 4 faktoriai: motyvacija, savikontrolė, supančios aplinkos faktoriai bei psichopatologinis fenomenas. Vadovaujantis šiais faktoriais, elgesį bei nusikaltimus galima išskirti į motyvuotus ir situacinius [4]. Atliekami tyrimai leidžia manyti, kad pagrindinį vaidmenį agresyviuose moterų veiksmuose (kai tiriamosios nėra psichozinėse būklėse) vaidina agresijos mechanizmai [4]. S.Safuanov nurodo, kad galima išskirti 8 visuomenei pavojingus agresijos tipus. Autorius akcentuoja agresijos lygio svarbą bei aplinkos svarbą, kokia ji konkrečiam asmeniui, frustruojanti ar neutrali. Jis išskiria 4 agresijos tipus, kurie pasireiškia sąlyginai neutraliose situacijose ir 4 agresijos tipus, kurie pasireiškia tam asmeniui frustruojančiose situacijose [4]. V.Melnik tyrimai rodo, kad psichopatologinė simptomatika ypač išryškėja, paūmėja, kai prisideda organizme vykstantys endokrininiai pakitimai arba plius ima veikti tokie papildomi egzogeniniai faktoriai kaip pakartotinės galvos smegenų traumos, alkoholizmas, stresiniai psichogeniniai veiksniai [4,6]. Pastaruoju metu kalbama apie aplinkos tokį stresinį psichotraumuojantį poveikį, kai atsiranda kumuliaciniai afektai [4]. Kumuliacinė genezė apriboja galimybes įsisąmoninti ir reguliuoti savo veiksmus: turi įtakos sąmoningiems veiksmams bei elgesiui. Kai asmenybinių gynybinių mechanizmų išsekimas sutampa su stresine, asmenį psichotraumuojančia situacija, tai ir nulemia afektinį agresyvų situacijos sprendimą [4,6]. Jei fiziologinis afektas yra pirmas ir vienintelis tiesioginis reagavimas į frustraciją, avarinis sprendimo būdas, grėsmingoje asmeniui situacijoje, tai kumuliacinis afektas – paskutinė išeitis, likusi po visų kitų išsekusių subjekto mėginimų išsivaduoti iš psichikos traumos [4]. Socialinė-ekonominė įtampa taip pat turi patologinį poveikį sumažinti atsparumą stresui [6]. Emocinis labilumas bei eksplozyvios reagavimo formos sustiprėja nepalankiomis mikrosocialinėmis sąlygomis [4].

IŠVADOS

1. Specifiniai asmenybės sutrikimai yra vyraujantys psichikos sutrikimai, diagnozuojami moterims, įvykdžiusioms impulsyvius-agresyvius nusikalstamus veiksmus prieš kito asmens sveikatą bei gyvybę tiek neutraliose, tiek subjektyviai asmenį psichotraumuojančiose situacijose.

2. Tyrimo metu gauti duomenys leidžia manyti, jog esant analogiškiems specifiniams asmenybės sutrikimams tiek neutralioje, tiek psichotraumuojančioje aplinkoje, moterų minėtas nusikalstamas impulsyvus ir agresyvus elgesys pasireiškia 20 procentų dažniau joms subjektyviai psichotraumuojančioje aplinkoje.

3. Tyrimų rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog, esant moterų specifiniams asmenybės sutrikimams ir veikiant psichotraumuojantiems faktoriams, minėto pobūdžio impulsyvių-agresyvių nusikalstamų veiksmų padaugėja artimųjų žmonių atžvilgiu. Šio tyrimo metu nustatyta, jog jų buvo 10 proc. daugiau įvykdyta psichotraumuojančioje aplinkoje lygint su neutralia aplinka.

Literatūra

1. Agresija ir smurtas – psichikos norma ir patologija. Vilnius, 2001, 31-188.

2. Asnis G. M., Kaplan M. L., Hundorfean G. Violence and homicidal behaviors in psychiatric disorders. Psychiatr. Clin. North. Am., 1997, 20.

3. Dembinskas A. Psichiatrija. Vilnius, 2003.

4. flMMTpMeBa T. B. ArpeccMS u ncMXM^ecKoe 3gopoBbe. CaHKT-neTep6ypr, 2002.

5. Haller R., Dittrich I., Kocsis E. How dangerous are patients with mental didordes? Am.J.Psychiatry, 2004, 161.

6. KygpsB^B M. A., PaTMHOBa H. A. KpMMMHanbHas arpeccMS. MocKBa, 2004, 102-150.

7. Martinėnas B. Eksperimento duomenų statistinė analizė. Mokomoji knyga. Vilnius, 2004.

8. Šlekienė V. Statistiniai metodai moksliniame tyrime. Šiaulių universitetas, 2005.

INFLUENCE OF PSYCHOTRAUMATIZING (STRESS INDUCTING) SETTING ON THE IMPULSIVE AND AGGRESSIVE CRIMINAL BEHAVIOR OF WOMEN

V.Kilikevičienė

Summary

Key words: a crime, psychtraumatizing setting, the impulsive and aggressive criminal behavior, forensic psychiatric examination.

In this paper, the relation between the personality structure and individual’s actions in some stressful situation is analyzed on the basis of psychological studies of the aggression mechanisms triggered by stress inducing setting. In the stressful conflict situation, the actions of women are usually less or more situation-determined. Psychogenic traumatizing factors determine appearance of the psychopathological

symptoms. The paper introduces the cases of women who committed offence (body injury or homicide), focusing on short term and long term stress situations before the crime committed by women; adaptation disorder, which manifest in anxiety, tension, short term or prolonged depression reaction before or after the crime; alcohol intoxication. The paper verifies if all the women had had experienced psychotrau-matic (stress inducing) situation before the committing crime. It gives evidence that psychotraumatic factors (tension in the relationship, conflicts in the family, unexpected pregnancy) are subjective, specific in the individual cases and influence the perpetrator’s self control and behavior. The stress factors may cause obvious neurotic, depression, behavior and other mental disorders in the clinical representation. It is the why women are not able to solve the conflict situations in positive way. Among the women who had committed body injury or homicide, prevail specific personality disorders. Dependencies are the second factors (psychotic condition is not the subject of this paper).

V.KILIKEVIČIENĖ

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

PSICHOTRAUMUOJANCIŲ (STRESO SUKELTŲ) FAKTORIŲ ĮTAKA MOTERŲ IMPULSYVIAM IR AGRESYVIAM NUSIKALSTAMAM ELGESIUI [pdf]

Share

Komentaras bus šalinamas, jeigu naudojami necenzūriniai žodžiai, vulgarūs, skatinantys smurtą, grasinantys, įžeidžiantys, nerišlūs išsireiškimai.
Pagarbiai,
Administratorius.